“Tam, kad atrastum save, nebūtina nukeliauti į Indiją. Vienintelė kelionė, kurią turi atlikti – į Save. Nesvarbu, kur link tu bepatrauktum, kiekvieną gyvą akimirką tavęs viduje laukia amžinai gyva tavo indija.“

„Kiekviena kelionė baigiasi ten, kur ji prasidėjo, ir vėl prasideda ten, kur ji baigėsi.“

“Mokykis būti dabartinėje akimirkoje, stebėti savo kvėpavimą, pojūčius ir pasitikėti savo intuicija – tu esi nuolat vedamas iš vidaus.“

„Būdamas čia ir dabar, stebėk savo kvėpavimą ir tas sienas, prie kurių prisiliečia energija, su kvėpavimu į tave įtekanti, tavyje pasiskirstanti ir iš tavęs ištekanti. Pasitikėk ja, atsiduok jai, leisk jai ramybe ir gyvybe tave užpildyti. Leisk jai tekėti per tavo gyvenimą, be kontrolės, be kovos. Priimk ją su pagarba, kaip savo paties esatį.“

“Paleisk, pasileisk, tekėk. Juk, net ir srauniausios upės tekėjimą apsunkina ar net visai sustabdo bebro suręsta užtvanka. Tik laisvai tekėdamas, išsilaisvinsi. Tik apkabindamas, vieniu tapsi. Paleisk, pasileisk ir leiskis būti nešamas, ir leiskis būti nustebinamas, kiekvieną naują akimirką.“

„Paleisti – tai neprisirišti prie nieko, kas turi kokią nors ir bet kokią formą: daiktų, žmonių, santykių, mylimųjų, vakarykščių dienų, prisiminimų, įvykių, situacijų, nuoskaudų, ligų, žaizdų, pykčių, emocijų, minčių, įsitikinimų. Paleisti – tai, kaip upei, laisvai tekėti ir leisti viskam kitam laisvai pro tave plaukti.“

„Jei čia, kur tu dabar esi, yra nepakeliamai sunku, surinkęs jėgas, visas, kiek tik randi, įkvėpk ir padaryk bent vieną naują judesį, kad ir patį menkiausią pokytį savo dabartinėje būsenoje: pakreipk galvą kitu kampu, pakelk akių vokus, suspurdėk, krustelk, apsiversk, kilstelk, ženk žingsnį, smarkiau spustelk. Nesujudinęs vandens, liksi tupėti toje pačioje baloje – su tos pačios spalvos emocija ar mintimi, taip pat kvepiančioje būsenoje. Tik žingsnis priekin tau atvers galimybę geriau pasijusti ir tu dėkosi sau už tai, kad žengei, būdamas anapus to, kur būtum pasilikęs, jei nebūtum žengęs.“

„Jei reikia, tai ir rankomis mojuok, vydamas šalin nuo savęs negatyvias mintis. Neįsileisk jų į savo vidų, netiesk į jas savo rankų ir nesikabink į jas, nesirūpink jų egzistencija ir jų patyrimu bei išgyvenimu savy – lai jos išgyvena pačios, be tavęs, kažkur tau pro šalį praeidamos.“

„Atsipalaiduok, paleisk visas įtampas. Padėk visus savo ginklus. Niekas neveiks, jei naudosi prievartą. Tapk draugu kiekvienam priešui, nesvarbu, tai – vėjas ar žmogus. Tapk sau draugu. Nustok belstis ir reikalauti. Ištiesk rankas, atverk širdį. Išsilaisvink iš tave sukausčiusių varžtų ir rėmų. Visuma, kuriai tu priklausai – neaprėpiama suvokimui. Tapk lengvas, kaip smėlio smiltys, kaip smilga kopose. Tapk takus, kaip vanduo, kaip upelis. Tapk perregimas, kaip drugys, kaip lašas jūroje. Ištirpk visame kame. Įsiliek į visa.“

„Gyvenimas pats savaime neturi uždarų erdvių, atskirtų zonų, nepajudinamų sienų. Gyvenimas yra takus, kaip vanduo, pralaidus, kaip vėjas, sudėtas iš atskirų dalių, bet vienalytis, kaip smėlis. Čia, kur tu esi, yra ir visa kita. Tu niekada nesi vienas. Kiekvienas tavo įkvėpimas – tai susijungimas su visais tais, per kuriuos irgi teka kvėpavimas.“

„Bus nuosmūkių ir bus pakilimų. Bus laikas, kai tūnosi žemai žemai, pačioje gūdžiausioje, rodos, už tamsą tamsesnėje ertmėje, ir bus akimirkos, kada, pakilęs į pačias aukštybes, išgyvensi šviesiausias, euforines, laimės būsenas. Niekada nepasiduok. Nugalėtojas būk. Gyvenk savo dabartį, ramus ir tvirtas būdamas, darydamas tai, kuo tu tiki. Apkabink save ir kartu pakilkite, ir kartu eikite.“

„Nėra reikalo bijoti numirti ir viską palikti užnugaryje, nes kiekviena pabaiga pristato naujos pradžios galimybę. Kai tu sutiksi paleisti ir kaip šviesą iškvėpti viską, ką į save įkvėpei, regėsi save iš to pakylantį, laisvą ir lengvą, transformuotą, pasirengusį įkvėpti – šviežią, naują, dar kartą.“

“Iš vieno luito dviejų lygiai vienodų neatpjausi, nepagaminsi. Kad ir kokie panašūs jie atrodys, kažkas juose skirsis, bet esmė jų pačioje šerdyje bus ta pati. Apeiti tai, kas skiria, apkabinti tai, kas vienija – pačiame savo būties centre tai rasi.“

„Visi dideli darbai prasideda nuo mažų žingsnių ir kelias priešakyje atsiveria tik juo žengiantiems, žingsnis po žingsnio.“

„Stebėk ir jausk subtilius savo širdies judesius, klausykis jos tylių kuždesių. Tegul širdies pasitikėjimas būna atspirties tašku tavo drąsiems šuoliams į naują patirtį ir tave plečiantį suvokimą.“