Kodėl aš MYLIU Gozo ir apie ką yra mano retritai?

Labas,

Noriu pasidalinti su tavimi savo asmenine refleksija, kas mano pajautimu yra Gozo, ką aš atradau, atvykusi į šitą mažą salą pirmą kartą ir kodėl aš vis čia sugrįžtu, ir kodėl aš organizuoju sielos keliones – retritus kitiems čia.

Tai yra „vieta“, kurioje aš galiu būti rami ir gyventi čia ir dabar, “akimirka po akimirkos“.

Čia niekas man to „netrukdo“, bet viskas tai palaiko, mane tame remia.

Tai nėra tik “ribotoje erdvėje“, kurią aš susikuriu ir kurioje būnu saugiai “fiziniuose namuose“. Tai yra visa virš, po ir aplink. Tai yra reta energija, kuri čia, šiame “saugiame uoste“ Viduržemio jūros centre, buvo išsaugota, kitaip, nei daug kur kitur planetoje.

Labai greitai/ nejučia ji mane apgaubia, “paima“ į savo minkštą, takų glėbį ir aš galiu jai atsiduoti, aš galiu ja pasitikėti, aš leidžiuosi jos “nešama“.

Tai yra Gozo magija, apie kurią žino ir apie kurią mes dalijamės tarpusavyje tie, kurie ją čia atpažino.

Viename žodyje tai yra TĖKMĖ.

Kas, aš randu, yra Gozo?

Tai yra vėjai, kurie išplauna “smegenis“ nuo nereikalingų minčių ir kitas šiukšles iš visų užkaborių. Čia niekas, “kas tau daugiau šioje akimirkoje nebetarnauja“, negali būti “sulaikyta“, “paslėpta“, “išsaugota“. Vėjai yra stiprūs ir skrodžia kiaurai. Ne “kankinančiai“. Mylinčiai. Tu net nejauti, kai jie tave plauna, jie – kaip tavo draugai, kuriuos tu įsileidi.

Tai yra gili jūros mėlynė, į kurią gali nerti nerti, kad vėl susidurtum “akis į akį“ su savo paties gelmėmis.

Tai yra platus horizontas, kuris plečia perspektyvą ir tau leidžia plėstis be ribų, be sienų.

Tai yra Kristalinis Spindėjimas, atsispindintis horizonte tiesiai per Saulės Portalą iš Šaltinio, kuris, atsispindėdamas jūroje ties horizontu, nušviečia kiekvieną tavo būties ląstelę.

Tai yra Priešistorinė Mama Žemė, kuri yra besąlygiškai mylinti ir atsiskleidžia, kaip visų dalykų mokytoja, kaip biblioteka, kurioje patalpinti visi Visatos Išminties įrašai.

Kodėl tai man yra dovana, arba “kokią “naudą“ aš iš to gaunu“?

Visų pirma, todėl, kad aš galiu čia atsipalaiduoti ir būti savimi. Visiškai. Absoliučiai. Lengvai. Tiesiog. Aš. Visokia, kokia kada nors noriu būti. Be įtampos. Be teisimo. Šitas „kaimas“ viskam leidžia būti, viską priima. Visas ir bet kokias išraiškos formas.

Antra, todėl, kad kai aš galiu atsipalaiduoti į visa tai, kas aš esu, ir į visa tai, kas yra, aš galiu panerti dar giliau į save, susijungti su savo visais aspektais ir vidiniu vedimu, susitikti su tuo, kur aš dabar esu ir kur link aš jaučiu iš tikrųjų reikia/ noriu toliau kreipti savo judėjimą šioje fizinėje realybėje, prisiminti tai, kas man ir mums iš tikrųjų yra svarbu. Aš galiu efektingai bendrai kurti dabarties akimirkoje gyvenimą, kuris yra tikras, sulygiuotas ir gausus. Autentiškas. “Neįtakotas“. Ateinantis betarpiškai iš Kūrėjo Šaltinio.

Trečia, mano visa fizinė-energetinė struktūra/ visas “organizmas“ gali ilsėtis, natūraliai/ “netrukdomai“ apdoroti visus ir bet kokius procesus, kuriuos “aš“ pereinu ir “paleisti“, nenaudojant jėgos ar kito žmogiško proto įsikišimo. Vyksta regeneracija / atsinaujinimas ir resursų atkūrimas.

Galiausiai, aš palieku salą, susiliejusi su Vieniu/ Vienyje. Su aiškesniu žinojimu, pailsėjusi, atgavusi jėgas ir sustiprinta/ įgalinta savo tolesniame kelyje, savo Vizijoje. Kiekvieną kartą taip.

Tai yra BALANSO ATKŪRIMAS.

Tai yra Moteriškos – Kuriančios energijos terpė – Kosminės Motinos Kūrybinės Įsčios. Ji man teikia Džiaugsmą. Tikrą. Vidinį. Būties.

Viską, ką aš apie TAI išmokau/ prisiminiau ir taikau, iš naujo mokau/ re-edukuoju, dalijuosi savo “darbe“, savo individualiose sesijose su klientais ir su dalyviais savo retrituose, aš išmokau/ prisiminiau čia, ant 67 km² dydžio uolos, skalaujamos jūros, saulės ir vėjų, vadinamos „Džiaugsmu, Malonumu“ (iš lot. klb. žodžio gaudium).

Tai yra “tobula vieta“ Atsitraukti ir vėl Sugrįžti.

Mes sugrįžtame iš čia į “kitą pasaulio pusę“ Daryti / Manifestuoti Dalykų, kilusių iš mūsų Esaties Centro, iš mūsų Giliausių ir Aukščiausių, Tikrųjų „Svajonių“, nuolat semiantis įkvėpimo iš savo pamaitintos jaučiančios/ žinančios Moteriškumo Mūzos ir pasitelkiant savo Vyriškumo galias, tarnystėje visų didesnei gerovei.

AČIŪ, GOZO – aš sugrįžau Namo, Aš Esu Namie.

Prašome sekite ir pamėkite mus: