Meditacijos pradžiamokslis

Kas yra Meditacija? Meditacija yra Sąmonės kelionė į Save. Per meditatyvias praktikas mes mokomės tiesiog „Būti“ ir nesitapatinti su savo mintimis bei jausmais. Šioje Buvimo būsenoje mūsų protai atsiveria. Palaipsniui mes suprantame, kad vien tik mūsų mintys ir jausmai neapibrėžia to, kas mes esame.

Kodėl medituojame? Medituojame tam, kad suprastume situacijas, kuriose esame, suvoktume begalybę ir taptume Kūrėjais.

Kas vyksta medituojant? Nors yra daugybė meditacijos variacijų, bendras pagrindas visoms joms yra susitelkimas į dabartinę akimirką. Susikoncentruodami į dabartinę akimirką, mes suteikiame savo protui pertrauką nuo bėgimo į praeitį arba į ateitį, nuo streso, būtinų padaryti darbų sąrašų ir vidinio tauškėjimo, kuo įprastai mūsų protas būna užimtas visą dieną. Meditacijos metu mes pastebime pojūčius ir mintis, kurių galbūt negalėjome pastebėti dėl per didelio užimtumo. Pamažu auga mūsų energija ir mažėja mūsų minčių, pozityvios ir negatyvios mintys pavirsta neutraliomis. Meditacijos tikslas apskritai yra siekis nutildyti protą tam, kad mes galėtume įžvelgti vieną vienintelį veiksmą, mintį ar pojūtį. Tai skatina gilesnį ryšį tarp proto ir kūno bei didesnę savimonę. Mes mokomės neteisti savo patirčių, nebūti teisiančiais. Dažnai problemos ir konfliktai išsisklaido būnant rimtyje. Mes imame patirti didesnę ramybę, meilę ir paprastą egzistavimo džiaugsmą. Mes tampame labiau sąmoningi pačiam buvimo gyvu stebuklui. Mes vystome gilesnį žinojimą, arba intuiciją, apie tai, kas yra tikra ir teisinga mums kiekvieną akimirką. Ir kai mes augame meditacijoje, mes imame elgtis, remdamiesi tuo gilesniu žinojimu, priešingai, nei reaguodami pagal savo mintis ir jausmus. Reguliariai medituojantys žmonės yra mažiau įsitempę, sveikesni ir jaučiasi laimingesni.

Ar praktikuojant meditaciją, gyvenimas įgauna daugiau prasmės? Gyvenimas yra tam, kad būtų suprastas. Tam, kad suprastume Gyvenimą, mums reikia turėti apsčiai Energijos ir Išmanymo. Meditacija yra įrankis įgyti daugiau Energijos ir daugiau Išmanymo (Žinių, Žinojimo, Pažinimo). Palaipsniui, mes imame visiškai suprasti savo situacijas. Kartu su supratimu mūsų gyvenimas tampa prasmingas ir laimingas.

Žingsniai

Remiantis Tibeto vienuoliu Lama Karma Drodhul, yra tokie pagrindiniai žingsniai, pradedant meditacijos praktiką:

1. Kojos sukryžiuotos (jei dėl kokių nors priežasčių yra sunku išsėdėti ant žemės, galima paprastai atsisėsti ant kėdės).

2. Nugara tiesi, bet neįsitempusi. (Labai svarbu išlaikyti tiesų stuburą, kad energija galėtų laisvai tekėti – tuomet yra laisvi visi kanalai ir sąmonė yra švari.)

3. Krūtinė lygi, „neišpūsta“.

4. Pečiai atpalaiduoti, rankos atpalaiduotos ir ilsisi atskirai padėtos ant kelių arba laikomos drauge „delnas delne“.

5. Kaklas – tiesiai, galva – tiesiai, smakras truputį nuleistas.

6. Burna ne visiškai sučiaupta, bet šiek tiek praverta, atpalaiduota, liežuvis gali lengvai liesti gomurį.

7. Akys užmerktos.

Viskas. Toliau stebėkite kvėpavimą.

Vienuolis Lama Karma Drodhul buvo pirmasis mano meditacijos mokytojas. Jis yra įsitikinęs, kad tai yra vienas paprasčiausių būdų išsilaisvinti iš kentėjimo ir patirti laimę. Pasak jo, tai yra dalykas, kurį savo gyvenime gali pritaikyti kiekvienas šiame pasaulyje gyvenantis žmogus ir pradžioje pakaktų tam skirti nors 5 minutes kasdien. Ar galite pasistengti tarp kitų veiklų savo kasdienybėje surasti 5 minutes tam, kad gautumėte tai, ko taip norite, t.y. būti laimingu?

Kiek laiko turėtų trukti meditacija – linkiu tai atrasti kiekvienam savo paties kelyje. Pradedantiesiems nebūtina save versti medituoti ilgai. Pradėti galima ir nuo 5 minučių kasdien ir kas kažkiek laiko meditacijas ilginti iki tiek, kiek galite sau leisti. Pradžioje galite tam tikram laikui užsistatyti žadintuvą, tik jam sučirškus reikėtų neskubėti greit atsimerkti, o ramiai sugrįžti iš meditacinės būsenos.

Esminiai principai

1. Medituoti galima bet kuriuo dienos metu, bet kurioje vietoje, kada patogu, kada jaučiamas noras. Norint palaikyti reguliarią praktiką, rekomenduojama tai daryti tuo pačiu laiku kasdien. Palankiausias laikas meditacijai – ankstus rytas.

2. Pirmiausia, susiraskite ramią, nuošalią vietą, kurioje galėsite praleisti nusistatytą laiką niekieno netrikdomas ir atsisėkite be atramos nugarai, jei jums tai įmanoma fiziškai.

3. Susitelkite į vidų. Pajauskita, kaip protas nurimsta, „nusileidžia“ ramybė. Pradėkite sekti savo kvėpavimą. Meditacija nėra kvėpavimo pratimas, todėl kvėpavimas turi būti gilus, bet natūralus. Sekite kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą nuo pat kiekvieno iš jų pradžios iki pat pabaigos.

4. Jei pastebite atslenkant mintis, leiskite joms tiesiog būti ir praeiti, kai jūs išliekate susitelkęs į kvėpavimą. Meditacija – tai nėra pastangos priversti protą nutilti, tai yra paleidimas bet kokios priešpriešos, kokia bekiltų. Kaskart, kai pastebite protą klaidžiojantį, svajojantį, prisimenantį praeitį arba planuojantį į priekį, tiesiog ramiai sugrįžkite į dabar, į šią akimirką. Viskas, ką jums reikia daryti, tai stebėti ir sekti tai, kas yra čia.

5. Jei pradedate jausti skausmą, niežėjimą ar kitus „erzinančius“ pojūčius savo kūne ir jaučiate poreikį pajudėti, pakeisti poziciją, išlikite kantrus su tuo, ką jaučiate, ir tiesiog būkite. Priminkite sau, kad fizinėje realybėje viskas aplink mus nuolatos juda, keičiasi iš vienos būsenos į kitą akimirka po akimirkos, mūsų kūną sudarantys atomai taip pat nuolat juda iš vienos vietos į kitą, jie niekada nestovi vietoje, pojūčiai kūne yra labiau pastebimi, kai kūnas ir protas yra ramesni ir jūs galite, pastebėti daugiau kūniškos patirties detalių. Vienintelis dalykas, kas nekinta, yra pačiame centre – jūsų centras. Stebėkite pokyčius ir savo pojūčius ir išlikite ramus.

Pastaba: Prieš įeinant į meditacinę būseną, rekomenduojama mintimis pakviesti savo dvasinius sergėtojus, angelus ir pan. (pagal jūsų įsitikinimus), kad jie jus saugotų ir jus vestų meditacijos metu.

Mokslo įrodyta nauda

Tai, kas per amžius buvo žinoma išminčiams, dabar yra mokslinio tyrinėjimo dalykas. Studijos patvirtina, kad meditacija skatina pokyčius smegenyse, o šie sutampa su pokyčiais sąmonės būsenose. Klinikiniai tyrimai taip pat rodo ryšį tarp meditacijos ir sveikatos. Švelnaus ir mylinčio dėmesio dabartinei akimirkai davimo praktika per kontempliacines, susitelkimo ir sąmoningumo technikas teikia naudą sąmonei, sveikatai ir visapusei gerovei.

1. Mažina stresą ir nerimą;

2. Mažina kraujo spaudimą ir širdies riziką;

3. Gerina imunitetą;

4. Gerina atmintį;

5. Gerina koncentraciją;

6. Didina kūrybingumą ir produktyvumą;

8. Mažina skausmą;

9. Mažina depresiją;

10. Padeda palaikyti emocinį balansą;

11. Stiprina valią;

12. Fiziškai pertvarko smegenis;

13. Skatina savęs ir aplinkos pažinimą;

14. Stiprina atjautos jausmą;

15. Skatina pasitenkinimą santykiais ir ryšio jausmą.

Svarbu suvokti, kad meditacija – tai nėra religija, doktrina ar filosofija. Tai yra universali, visuotinė sąmonės technologija. Meditacija tinka kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, pajamų ar religijos.

Prašome sekite ir pamėkite mus: